Be galo džiaugiamės, kad galėjome ir mes nors truputėli prisidėti prie šios gražios šventės kartu su  kino teatru „Pasaka“ ir „Vaikystės sodu“. Nuo pat ryto senamiestyje įsikūrusiame kino teatre šurmuliavo vaikai ir būrėsi tėvai. Mamoms paskaitą skaitė dr. Austėja Landsbergienė, o tėveliai su mažyliais tuo metu darbavosi kitoje salėje, kurdami mamoms sveikinimus. Štai čia mes ir prikišome savo nagus Džiaugiamės, kad galėjome  prisidėti prie šių linksmų kūrybinių dirbtuvėlių, kuriose netrūko nei juoko, nei spalvų, nei idėjų. Ir kai galiausiai mažyliai sugužėjo į kino salę pasveikint savo mamų – patikėkite – nuo spalvingų popierinių gėlių, atvirukų ir margų, išradingai iš popieriaus skiaučių sukurtų karolių raibo akys. Mamos šypsojosi, o tai ir buvo svarbiausia

Dalinamės to nuostabaus laiko akimirkomis.

Hersberger’is   tarptautinį pripažinimą įgijo dalyvaudamas 1999 m.  Venecijos bienalėje, kurioje pristatė savo instaliaciją „Archaic Modern Suite“, realizuotą kaip milžinišką vandenyje plūduriuojančią iš kilimų sukonstruotą platformą.

Jo darbai grįsti psichologija ir savianalize, juose atsispindi TV reklamos, kino įtaka, naudojami skirtingi ir tarspusavyje nederantys objektai, neono šviesos, išskirtiniai, trikdantys, abejingų nepaliekantys garso takeliai, kuriama iškreipta, psichodelinė atmosfera. Tai daugiausia šviesos instaliacijos, objektai, dažnai ir tapyba, tepant dažus kempinėlėm, rankomis, skudurėliais.

Galiausiai, daugiau galite pasižiūrėti ir pasiskaityti čia, asmeniniame Hersberger’io puslapyje. Dalinamės keletu darbų.

Viena iš jo mėgstamų citatų, kuri patiko ir mums ( beje, mėgstamų citatų jis turi begalę):

The reasonable man adapts himself to the world; the unreasonable one persists in trying to adapt the world to himself. Therefore, all progress depends on the unreasonable man.
- George Bernard Shaw

Apie save jis sako: I eat bolts. I drink oil. What is love? Destroy all humans.

Ir keletas darbų. Daugiau galite pasižiūrėti jo asmeniniame puslapyje – Hatrobot.

„Dailu studija“ dailės olimpiadoje dalyvavo pirmą kartą ir ne šiaip sau – buvome pagrindiniai olimpiados rėmėjai  ir edukaciniai vadovai, jei galima šitaip skambiai save įvardinti:) Manome, kad galima, nes  vienas iš pagrindinių mūsų  tikslų ir yra skatinti bei remti jaunimo kūrybiškumą, sudaryti jam palankias vystymosi bei sklaidos sąlygas. O taip pat edukuoti pedagogus, apmokant juos dirbti su specifinėmis dailės priemonėmis bei reikmenimis.

Olimpiados metu Dailu komanda mokytojams pravedė ilgą seminarą, kur buvo pristatytos ne tik „Dailu studijoje“ esančios prekės, bet ir papasakota apie popierių, jo kilmę, vatmano atsiradimo istoriją, rankų darbo popieriaus gamybą. Taip pat plačiau panagrinėtos temos, susijusios su grafikos dažais, guašu, jo priedais, tušu, grafikos įrankiais ir taip toliau ir panašiai. Vienu žodžiu, dailės mokytojai galėjo ne tik pasisemti idėjų, kurias vėliau, tikimės, panaudos savo pamokose, bet ir susipažinti su įvairiomis medžiagomis bei technikomis.

Kol vieni mūsų bendravo su mokytojais, kiti stebėjo,  kaip tuo metu kūrybines užduotis vykdo mokiniai, Maža to, kai kuriems iš komandos teko ir modeliu padirbti bei papozuoti Gaila, kad negalime pasidalinti būtent šiais rezultatais, nors gavosi išties neblogi.

Iš viso „Dailu studija” apdovanojo 30 laimėtojų (5 pirmosios vietos, 10 antrųjų  ir 15 trečiųjų vietų). Dalinamės tik keletu, gavusių specialiuosius Dailu prizus.

Julijana Leganovič , Vilniaus rajonas. Dailu prizas už sparnuotą idėją – drobė ir didelis teptukas ateities darbams .

Motiejus Vaura, Kaunas.  Dailu prizas už estetiką – „Faber -Castell” profesionalių flamasterių rinkinys.

Radvilė Juozapaitytė, Šiauliai.  Dailu prizas už kūrybiškumą – etiudnikas, darbui palengvinti

Jokūbas Bukevičius  iš Panevėžio. Dailu prizas už netikėtą atradimą – „Dailu lojalumo kortelė“.

Taigi, galime teigti, kad olimpiada pavyko. Ne tik dėl visai atmosferai startinę ir pakilią nuotaiką suteikusio akordeniostų koncerto, bet ir dėl kūrybinio užsidegimo, kuriuo stebino jaunieji menininkai.  Patenkinti liko ne tik patys dalyviai, bet ir organizatoriai. Patenkinti likome ir mes. Dabar galima tik laukti, kokių vaisių duos naujai įgautos žinios, kas gims iš naujai užmegstų kūrybinių pažinčių. Tegalime palinkėti jauniesiems talentams sėkmės, o mokytojams – išradingumo ir kantrybės juos mokant

Daugiau apie Jamies Jean galite pasiskaityt ir pasižiūrėt čia.

Ką gi, pristatome puikią reklaminę kampaniją (jei kas atsekėt agentūrą, kuri tai sukūrė – duokit ir mums žinoti), su stipria, realybę atitinkančia reklamine įžvalga ir sprendimu. Beigi šūkiu – „Everything to create everything“.

Ir įžvalgą, ir „De Serres“ atsakymą į ją galite pasiskaityti nuotraukose, jas pasididinę. Trumpai – nieko nėra baisiau įkvėpimo pagautam menininkui, kaip nulėkus į meno reikmenų parduotuvę Ko Nors Ypač Reikalingo nerasti, net negalėti užsakyti, o jei Tai iš viso neegzistuoja, tai jau tikra pasaulio pabaiga….Taigi, „De Serres“ sako, kad pas juos taip nebūna. Jie turi visko ir visada, ir per amžius amen. Tam pasitelkė ikoninius meno kūrinius ir sukūrė juos iš naujo iš savo parduodamų priemonių. Dalinamės.

2005 m., Magda subūrė mezgėjų ir nerėjų grupę, pasivadinusią „Knitta Please“, dažnai vadinamą tiesiog „Knitta“. Įsikūrę Houston‘e, Teksaso valstijoje, jie pradėjo judėjimą, veiklą, vadinamą mezgimo arba megztu graffiti.  Labiausiai grupė išgarsėjo,  „įvyniodami“ į siūlus viešus objektus -  parko suolelius, telefono stulpus, skulptūras, kelio ženklus ir t.t. Grupės tikslas buvo suteikti  miesto, gatvės menui, graffiti šiek tiek šilumos ir jaukumo bei minkštumo visomis prasmėmis.

Pirmoji Magdos Sayeg personalinė paroda įvyko Romoje, La Museo des Esposizione, 2010 metais. Prieš tai Meksiko mieste jį apmezgė bei apnėrė keleivinį miesto autobusą.

Tokie būtų bendri bruožai, o kad nesikartotume, daugiau pasiskaitykite ir pasižiūrėkite  čia ir čia.

Išties, verta dėmėsio kompanija ir idėjos. Beje, grupės darbus galima pamatyti ir žymiojo drabužių gamintojo GAP reklaminėse kampanijose.

Kaip žinia, „Dailu studija” ruošėsi Užgavėnėms kartu su ikimokyklinės ugdymo įstaigos „Vaikystės sodo” vaikučiais bei jų tėveliais.  Viename iš sodelių (darželių) Dailu komanda surengė kaukių gaminimo dirbtuves, į kurias susirinko tikrai nemažai šeimų, tad teko šiek tiek pakoreguoti numatytą programą ir ilgesnius pasakojimus bei tradicijų analizes atidėti kitam kartui, nes mažieji būtų pavargę ir nespėję pačių kaukių pasigaminti. Tačiau blynai ir dainos liko, nes kokia gi šventė be jų

Kaukes buvo gaminamos papier-mâché technika, kuri reikalauja ir susikaupimo, ir fantazijos, ir kantrybės. Jau vien tik kaukių veidų formavimas skulptūrinio molio pagalba and trilitrinių stiklainių pareikalavo nemažai jėgų. Patikėkite – skulptūrinį molį ne taip jau ir lengva minkyti . Tačiau ir vaikai, ir tėvai susitvarkė puikiai – buvo sukurta išties išraiškingų, tikro liaudmeistrio rankų darbo vertų veidų.

Kad kaukė lengvai nusiimtų nuo molio, molį reikia padengti politileno plėvele. Kruopščiai „užglostyti“, kad išryškėtų visos sumodeliuotos formos. Mes naudojome juodą specialę plėvelę, bet puikiausiai tinka ir maisto plėvelė ar net politileninins maišelis.

Vėliau, kaukės pagrindas buvo padengtas vandenyje išmirkytu baltu popieriumi, nes būtent šis sluoksnis vėliau liečiasi su vaiko veiduku. Kiti sluoksniai buvo dengiami iš suplėšytų laikraščių bei žurnalų skiaučių, išmirkytų vandenyje, praskiestame lipalu. Geriausia kloti kokius 8 – 10 sluoksnių, kad kaukė gautųsi išties tvirta. Galiausiai – visa kaukė aptepama lipalu ir paliekama nudžiūti.

Nudžiūvusią kaukę gana lengva nuimti, atsargiai keliant už plėvelės. Tada belieka iškirpti arba peiliuku išpjauti akis, nosies skyles, burną. Gražiai apkirpti kraštus, padaryti skylutes, įverti gumytę ir kaukę dekoruoti, išpiešti. Jei piešiama guašu, mes rekomenduojame nudžiuvusius dažus padengti guašo laku. Taip dažai nenusičiupinės, o spalva – išryškės.

Vaikučiai buvo tikrai išradingi ir kaukės gavosi labai spalvingos, ryškios, su ilgais ir išsidraikiusiais siūlų bei virvių plaukais, atsikišusiom ausim bei ragais, didžiulėmis nosimis. Buvo ir arklių, ir Lašininis, ir Kanapinis. Taigi – kūrybiškumas ir fantazija liejosi laisvai, todėl nusprendėme padaryti šių puikių kaukių parodą Vilniaus Mokytojų namų „Koridriaus“ galerijoje (Vilniaus gatvė 39/6, 2 aukštas).

Mes, „Dailu studijos“  komanda, iš tiesų labai džiaugėmės „Vaikystės sodo“ vaikais ir jų darbeliais, todėl nusprendėme padovanoti visiems trims Vilniaus „Vaikystės sodo“ sodeliams po didžiulį pieštukų rinkinį, kad vaikučiai ir toliau kurtų, pieštų ir dar ne vieną savo kūrinėlį mums parodytų.

Parodėlė veikia dar ir dabar, tad kviečiame apsilankyti. Tiesa, joje nerasite visų „Dailu studijos“ dirbtuvėse sukurtų kaukių, nes daugelį vaikučiai pasiliko, nenorėdami skirtis su savo kūrinėliais , tačiau jų tikrai pakanka, kad pradėtumėte šypsotis ir, žinoma, laukti pavasario.

Mes trumpai pasižvalgysime po pirmuosius du ciklus, o daugiau jo darbų ( ir iš tų pačių serijų ir kitų ) bei pasiskaitymų apie patį menininką galite rasti jam skirtame puslapyje.

visos nuotraukos piamtos iš BenHeine.com

O mes dalinamės keletu nuotraukų įspūdžiui susidaryti.